Požymiai
Pirmasis požymis.
Septyniolikos skiemenų (5+7+5) poetinis tekstas. Originalo kalba užrašomas viena vertikalia (kartais horizontalia) eilute.
Vertimuose ir kitomis kalbomis sukurtas haiku užrašomas trimis eilutėmis pagal schemą 5 skiemenys, 7 skiemenys, 5 skiemenys, tačiau minimalus nusižengimas šiai taisyklei toleruojamas.
Antrasis požymis.
Tekste privalo būti sezoninis žodis (kigo), kuris nurodo, kokiam metų laikui skiriamas haiku. Galimi išskirtiniai atvejai, kada visas tekstas aiškiai rodo, apie kokį metų laiką kalbama. Kitomis kalbomis sukurtuose haiku tekstuose sezoninio žodžio gali nebūti.
Trečiasis požymis.
Originalo tekste naudojamas skiriamasis žodis (kiredži), kuris haiku tekstą padalina į dvi dalis atskirdamas dvi temas. Paprastai kiredži būna po pirmos arba antros eilutės, rečiau – trieilio pabaigoje.
Kitomis kalbomis sukurtuose trieiliuose skiriamojo žodžio paprastai nebūna. Jį atstoja taškas, brūkšnys, dvitaškis, daugtaškis, šauktukas, klaustukas, taip pat panaudojami jaustukai ar ištiktukai. Dažnai tekstai užrašomi be jokių skyrybos ženklų.
Ketvirtasis požymis.
Daiktavardiškumas. Tekste turi būti kuo daugiau daiktavardžių ir kuo mažiau kitų kalbos dalių. Skaitytojas (klausytojas) ryšį tarp daiktavardžių turi priimti tiesiogiai, kaip kasdieninę patirtį, kaip logišką įvykių seką.
Penktasis požymis.
Haiku tekstas nerimuojamas.
Japonų kalboje yra fiksuotas (45) skiemenų skaičius. Dėl to yra labai daug vienodai skambančių žodžių, tačiau turinčių skirtingas reikšmes, todėl haiku ritmiką sudaro natūralus japonų kalbos atvirų skiemenų pasikartojimas.